Hovardo Gardnerio intelektų įvairovės teorija

Hovardas Gardneris – amerikiečių psichologas, kurio atlikti tyrinėjimai (1989 m.) patvirtina nuomonę, kad intelekto galias sudaro ne vienas, o daug lygiaverčių gebėjimų. Vaikai dažniausiai turi gebėjimų skirtingose ugdymosi srityse: vieni gabesni muzikai, kiti – judesiui, treti pasižymi loginiu mąstymu ir t. t. Vaikai demonstruoja savitą skirtingų sugebėjimų kompleksą, arba intelektų įvairovę. Šie intelektai nėra nekintantys, jie gali būti išvystomi (sustiprinami) ugdymo(si) ir aplinkos, kuri turtinga stimuliuojančių priemonių, ir veikla.

H. Gardnerio intelektų teorija pabrėžia, kad kiekvienas vaikas pasižymi mažiausiai 8 atskiromis intelekto rūšimis: kalbiniu, loginiu-matematiniu, muzikiniu, erdviniu, kinestetiniu-judėjimo, asmeniniu, tarpasmeniniu (socialiniu). Visi jie skirtingai išreikšti, priklausomai nuo paveldimumo ir aplinkos sąlygų.

Pedagogo vaidmuo

Daugialypio intelekto teorija – tai kelias, kuriuo noriai žingsniuoja inovatyvus ir tikslų siekiantis pedagogas. H. Gardnerio teorija padeda pedagogams pastebėti tinkamiausius mokymo metodus ir suvokti kodėl tie metodai yra veiksmingi, arba kodėl jie veiksmingi tik atitinkamiems vaikams. Ši teorija taip pat padeda pedagogams plėsti savo kompetencijų specifiką, metodus.

H. Gardnerio teorija leidžia ugdytojams patiems siekti sėkmingo mokymo(si), kurti strategijas, metodikas. Šiuo atveju pedagogas yra stebėtojas, privalantis kuo anksčiau nustatyti, kurie vaiko gebėjimai yra ypač stiprūs, o kuriuos derėtų tobulinti aktyvesniais metodais. Pirmiausia pedagogas privalo nustatyti dominuojančius vaiko intelektų tipus, išsiaiškinti individualius pomėgius, taip pat atskleisti ir jo silpnąsias savybes. Tuomet tikslinga organizuoti veiklas, pasitelkiant vaiko turimus gebėjimus ir įgūdžius.

Pedagogas privalo užtikrinti turtingą bei turiningą, leidžiančią pasirinkti aplinką, kuri vaikams sudarytų sąlygas aktyviai tyrinėti, pažinti.

Ugdanti aplinka

Tam, kad atsiskleistų unikalūs vaiko gebėjimai ir pomėgiai, lopšelyje-darželyje nuolat kuriama ir atnaujinama funkcionali aplinka, vaiką skatinanti veikti ir išbandyti save labai skirtingose veiklose.

Vaikų susidomėjimas viena ar kita veikla pedagogui padeda lengviau orientuotis jų pomėgiuose, gebėjimuose, rengiant užduotis, kurios atitiktų vaiko poreikius.

Kiekvienas vaikas demonstruoja savitą savo gebėjimų kompleksą arba intelektų įvairovę. Ugdymo(si) erdvės sudarytos taip, kad suteiktų visiems vaikams galimybę tyrinėti įvairių sričių priemones.

Naudojant H. Gardnerio daugialypio intelekto teoriją, vaikai išmoksta puikiai veikti savarankiškai ir grupelėse.

H. Gardnerio įvardyto daugialypio intelekto kompleksas

KALBINIS intelektas – tai vaiko kalbiniai gebėjimai suvokti žodžių reikšmes; sklandžiai naudotis kalba; taikliai vartoti gimtosios arba užsienio kalbos žodžius, siekiant išreikšti savo mintis ir jausmus; mąstyti ar suprasti kitus; įsiminti kalbinę informaciją.
Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: labai mėgsta patys pasakoti; dėlioja kryžiažodžių dėliones; daug ir su malonumu skaito, rašo; gerai įsimena naują informaciją.

ERDVINIS (VIZUALINIS) intelektas – tai vaizduotės turtingumas ir gebėjimas įsivaizduoti supančią aplinką erdvinėmis formomis; suvokti vizualinius dalykus, erdvės figūras ir jų santykius; savo idėjas išreikšti grafiškai, techniškai konstruoti; lengvai orientuotis nepažįstamoje erdvėje bei teritorijoje.

Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: domisi detalėmis ir smulkiais daiktais; mėgsta dailės veiklas, nuolat piešia, domisi spalvomis ir jas pažįsta, mąsto vaizdiniais; domisi, pažįsta geometrines formas, konstruoja, maketuoja, mėgsta dėliones, origamius; mėgsta įvairius judesio žaidimus, žavisi labirintais.

LOGINIS-MATEMATINIS intelektas – tai lankstus mąstymas, operavimas skaičiais bei logika, tai gebėjimas: grupuoti mintyse, pamatyti dėsningumus, juos apibendrinti; vertinti įrodymų grandines, matyti sąsajas tarp dalykų; formuluoti tezes, vystyti koncepcijas; racionaliai analizuoti procesus bei įvykius.

Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: žaidžia didaktinius, stalo žaidimus; mėgsta strateginius žaidimus, galvosūkius, eksperimentus; domisi matematikos pratimais bei užduotimis, projektais; domisi daiktų ir reiškinių kategorijomis bei sąryšiais.

MUZIKINIS (RITMINIS) intelektas – tai gebėjimas suprasti ir kurti muziką: gebėjimas suvokti, atpažinti, įsiminti, pakeisti bei perteikti muzikinį raštą, ritmą; ryškūs girdėjimo vaizdiniai; gebėjimas mąstyti per muziką.

Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: mėgsta patys sau ir kartu su kitais dainuoti, ritmuoti, šokti, muzikuoti; yra dėmesingi klausytojai, būna jautrūs garsams, kuriems kiti abejingi.

KINESTETINIS (KŪNIŠKASIS) intelektas – tai mūsų kūno intelektas: labai tikslus savo kūno suvokimas ir valdymas; gebėjimas kontroliuoti judesius, tiksliai dirbti rankomis.

Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: mėgsta įvairią judrią, aktyvią fizinę veiklą, žaidimus gamtoje; mėgsta rankdarbius, meistravimą, rankų miklumo reikalaujančias užduotis.

TARPASMENINIS (SOCIALINIS) intelektas – tai gebėjimas bendrauti ir suprasti kitus: gebėjimas suprasti kitų nuotaikas, temperamentą, norus, poreikius bei reaguoti į juos; gebėjimas suprasti kitų elgesio motyvus, įvertinti raiškos ženklus, ketinimus.

Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: yra lyderiai savo grupėje; yra draugiškesni, mažiau egoistiški; geba „sveikai“ konkuruoti; yra komunikabilūs, moka bendrauti, bendradarbiauti ir būti tolerantiški; stengiasi suvokti kitus, jų jausmus, įsijausti į kito nuotaiką, išgyvenimus.

ASMENIŠKASIS (VIDINIS, PERSONALINIS) intelektas – tai gebėjimas suprasti save, savo vidinį pasaulį: nepertraukiamas žinių kaupimas apie save; gebėjimas įsisąmoninti savo mintis, jausmus, kūno pojūčius; gebėjimas valdyti, kontroliuoti savo jausmus, kūno funkcijas; gebėjimas žinoti savo ribas, mokėti protingai valdyti elgesį.

Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: nori būti labai savarankiški; yra labai jautrūs, supranta save, savo jausmus; mėgsta dirbti vieni; gerai žino savo galimybes, t. y. stipriąsias puses ir silpnybes; nori būti nepriklausomi ir patys išsikėlinėti sau tikslus; yra motyvuoti.

GAMTINIS (NATŪRALISTINIS) intelektas – tai gebėjimas suprasti gamtą, jos dėsnius, gebėjimas atpažinti, skirstyti kategorijomis augalus, gyvūnus ir kitus gamtos objektus.
Šiuo intelektu pasižymintys vaikai: saugo, tausoja gamtą; jautriai stebi gamtą ir jos reiškinius; domisi augalais, gyvūnais, gamtoje vykstančiais reiškiniais, juos analizuoja.